Tigro kelionė į laisvę

Viename Amerikos zoologijos sode gyveno gyvūnai. Vieni buvo linksmi, kiti liūdni – juk, visko gyvenime būna. Yra sakoma, kad šuo ir kariamas pripranta, tačiau kai kurie praleidžia visą gyvenimą, gyvendami narve, bet taip ir miršta su tuo nesusitaikę. Štai, beždžionė Sandra jau bene šimtąjį kartą bando apmauti apsnūdusį prižiūrėtoją ir pasprukti, tačiau jai vis nepavyksta. Gali būti, kad tas prižiūrėtojas tik atrodo apsnūdęs, bet jo akys visada viską mato, o ausys girdi. Juk, sakoma, kad ir Dievas gal miega ir nieko nemato, bet tai irgi nebūtinai tiesa.

Bet palikime geriau Sandrą ramybėje ir pažiūrėkime, kas dedasi kitoje zoologijos sodo vietoje. O dedasi ten tikrai įdomūs dalykai – štai, tigras tempia kažkur išsigandusią ožką. „Nesiožiuok“ – sako jai tigras kiekvienąkart, kai ši stabteli ir klausia, kur jie eina. Sakyti ožkai, kad ši nesiožiuotų, yra gana keistas dalykas. Beveik tas pats, kaip sakyti, kad ši apskritai nebūtų ožka. Kita vertus, tigras ir pats nežino, kur eina, todėl nelabai gali ką ir ožkai atsakyti. Jam tiesiog patinka su ta ožka kasdien pasivaikščioti, o kur eiti, jam net ir nėra taip svarbu.

Ne kartą klausė jos kiti gyvūnai, kaip ji gali apskritai tuo tigru pasitikėti, bet ji jiems atsakydavo, kad jis tikrai patikimas ir kad nieko blogo jai nenutiks. Taip jautė ožkos širdis, o jeigu ji ką nors pajausdavo, tai niekas nebegalėdavo jos perkalbėti. Taip ir dabar ji jautė, kad kažkur zoologijos sodo gilumoje, ten, kur mažai kas vaikšto, yra slaptas išėjimas. Dar ji jautė, kad turi ji tą išėjimą kuo greičiau surasti ir kartu vestis tigrą. Šis, tiesa, visai neprieštaravo, nes jam ožka taip pat atrodė labai patikima, o, be to, ji jam padėdavo išsklaidyti liūdnas mintis, ko nesugebėdavo padaryti netgi budizmas.

Budizmu tigras susidomėjo dar ne taip seniai, kai buvo įkritęs į labai gilią ir tamsią duobę ir nežinojo, kaip iš jos išsikapstyti. Tada galiausiai jis pradėjo vadovautis budistine Maslow poreikių piramide ir sugebėjo save įtikinti, kad viskas tik iliuzija, kad nereikia iš gyvenimo nieko reikalauti ir kad galima jaustis laimingu, net ir sėdint duobėje. Tai kažkiek padėjo, nors liūdnos mintys vis tiek lindo į galvą ir kartais jis netgi pagalvodavo, kad gal būtų geriau, jeigu jis toje duobėje numirtų. Na, bent jau taip buvo, kol neatsirado ožka.

Vieną dieną tigras, besėdėdamas duobėje, pakėlė galvą į viršų ir pamatė ožkos galvą apšviestą saulės spindulių, tarsi ji ką tik tiesiai iš dangaus būtų nusileidusi. „Gana tau čia sėdėt šitoj duobėj“, – tarė jam nė kiek tuo neabejodama ožka, – „Nelabai toli nuo zoologijos sodo yra labai gražus ežeras. Eisim ten ir gyvensim. Man nuo šitos landynės jau bloga.“ Tigras pagalvojo, kad toks mąstymas gal ir nelabai derinasi su budizmu, bet ožkos žodžiai jį labai suintrigavo. O, be to, sėdėti vienam duobėje ir apskritai zoologijos sode jau jam ir pačiam įgriso iki gyvo kaulo.

Ožka netrukus suprato, kad ištraukti užsispyrusį tigrą iš gilios duobės ir dar įkalbėti jį eiti ten, kur ji sako, nebus taip lengva. Štai, ji jau traukia jį iš visų jėgų kiek tik gali, o jis, vietoje to, kad pats labiau pasistengtų, atrodo visai niekur neskuba ir tik kartoja savo budistines mantras. „Tu išlipsi. Tau pavyks“ – sako jam ožka, o tigras į tai atsako: „Negali žinoti, kaip bus. Viskas Dievo rankose“. Tokie pasakymai varydavo ožką į neviltį. Kartais tigras teisindavosi, kad čia budizmo įtaka, tačiau ožkai vis tiek nebuvo labai aišku, iš kur čia tas Dievas budizme atsirado. „Greičiau jau čia duobės įtaka“ – pamanė sau ožka ir, nekreipdama dėmesio į tigro svaičiojimus, tempė jį iš duobės toliau.

(Laukite tęsinio)

Advertisements

Leave a Reply

Fill in your details below or click an icon to log in:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out /  Change )

Google+ photo

You are commenting using your Google+ account. Log Out /  Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out /  Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out /  Change )

w

Connecting to %s

%d bloggers like this: