Kiaušinis ir jūra

Ant stačios uolos gyveno pingvinas. Dažnai jis žvelgdavo tolyn į jūrą ir galvodavo, kažin, kas gyvena už jos. Kartais jis plaukdavo tolyn ir tolyn, tikėdamasis, kad vieną dieną jam pavyks ir kad, pasiekęs tos jūros kraštą, jis pagaliau sužinos, kas ten gyvena. Kartais plaukdamas jis labai pavargdavo ir pats sau galvodavo, kad kitą kartą tikrai taip toli neplauks. Bet plaukdavo vėl ir vėl.

Vieną dieną, kai pingvinas jau buvo išsiruošęs į kelionę, kilo smarki audra. Pingvinas buvo dar netoli kranto, bet nusprendė, kad grįžti atgal neverta. „Geriau mirti negu gyventi tuščią ir beprasmį gyvenimą“ – pagalvojo jis. Audra darėsi vis smarkesnė ir smarkesnė. Pingvinas grūmėsi iš paskutinių jėgų ir nuolat sau kartojo, kad nėra pasaulyje tokios audros, kuri būtų stipresnė už tikėjimą. O tikėti pingvinas mokėjo. Gal jis jūros ir nebuvo dar niekad perplaukęs, tačiau buvo perplaukęs daug mažesnių vandens telkinių – tokių, kurie telkšojo ne stačių uolų apačioje, bet jo paties viduje.

Pavyzdžiui, kartą paukštis pagriebė iš kaimynystėje gyvenusios pingvinų šeimos kiaušinį ir nusinešė jį kažkur toli į salos vidurį. Šeima buvo sukrėsta tokio įvykio ir negalėjo tuo metu blaiviai mąstyti. Bet pingvinas gyveno vienas ir pats sau pagalvojo: „Geriau mirti negu gyventi tuščią ir beprasmį gyvenimą“. Jis pasiėmė kelis pačius būtiniausius daiktus – sielą ir tikėjimą – ir leidosi į salos vidurį ieškoti pavogto kiaušinio. Ilgai jis klaidžiojo. Tam tikrais momentais jau buvo pradėjęs gailėtis, kad gal ne tuos daiktus pasiėmė ir kad reikėjo įsidėti bent šiek tiek maisto. Na, bent vandens turėjo, nes gi jo paties viduje telkšojo nedideli vandens telkiniai ir visai tinkami gerti, ne tokie sūrūs kaip jūros vanduo.

Kartais beklajodamas jau buvo beprarandąs viltį. Kartais pats sau pagalvodavo, kad gal nuo vienatvės kraustosi iš proto – juk, kaip galima tikėtis surasti kiaušinį, kurį nusinešė paukštis. Bet tai buvo tik trumpos akimirkos – kaip vandens lašai bekraštėje jūroje. Pingvinas atsiduso ir pagalvojo, kad jis nebus pingvinas, jeigu to kiaušinio vis tiek neras. Atsistojo, pradėjo žingsniuoti tolyn ir pats sau kartojo, kad šį kartą nesustos, kol kiaušinio neras. O kas, jeigu neras? Ar eis tol, kol mirs iš bado ir nuovargio? „Taip nebus,“ – pagalvojo sau pingvinas, – „nes tas kiaušinis vis tiek kažkur yra“. Gal jis išseks iš bado ir nuovargio ir galiausiai grįš namo, bet tas kiaušinis vis tiek kažkur yra, net jeigu ir nebus surastas.

Tai ar visgi pavyko pingvinui jį surasti? Jeigu klausiate šio klausimo, vadinasi, vis dar nesupratote, kad ši istorija ne apie kiaušinį, o apie pingvino kelionę. Taip, kiaušinį jis surado ir grąžino jį kaimynystėje gyvenusiai šeimai, kuri labai apsidžiaugė ir nuo tos dienos pradėjo tikėti stebuklais. Kiaušinis buvo ne tas, kurį paukštis tada nusinešė, tačiau apie tai nesužinojo nei šeima, nei pats pingvinas. Gal to kiaušinio išvis ten nebuvo. Gal pingvinas jį savo mintimis sukūrė. Bet šeima buvo laiminga, jį gavusi, o pingvinas, sėkmingai sugrąžinęs kiaušinį į jam priklausančią vietą, pradėjo svajoti apie tai, kaip jis galėtų perplaukti jūrą.

Tai ar jis ją galiausiai perplaukė? Matau, kad ir vėl nesiklausėte, ką jums pasakojau. Juk, ši istorija ne apie kiaušinį ir ne apie jūrą, o apie pingvino kelionę. Visos kelionės baigiasi gerai, jeigu tuo tiki ir jeigu nesustoji ėjęs į priekį. Gal jis perplaukė jūrą, o gal grįžo atgal į tą pačią salą, bet nesuprato, kad ji – ta pati, kurioje jis gyveno visą savo gyvenimą. Gal jam atrodė, kad tai nauja sala, kad pingvinai nauji ir uolos naujos ir kad tai – ta vieta, apie kurią jis visada svajojo. „Tai štai kas yra kitoje jūros pusėje“ – pagalvojo sau pingvinas, leisgyvis pasiekęs krantą. Kai šiek tiek atsigavo, užlipo jis ant stačios uolos, beveik tokios pat kaip ir saloje, kurioje anksčiau gyveno, ir žiūrėdamas į tolį sau tarė: „Ne, atgal namo, iš ten, kur atplaukiau, aš tikrai negrįšiu. Man gerai ir čia“. Pingvinas nusišypsojo, tarsi būtų tūkstantį kiaušinių suradęs, ir nužingsniavo apžiūrėti savo naujųjų namų.

Advertisements

Leave a Reply

Fill in your details below or click an icon to log in:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out /  Change )

Google+ photo

You are commenting using your Google+ account. Log Out /  Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out /  Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out /  Change )

w

Connecting to %s

%d bloggers like this: